- papeika
- papeikà sf. (3b) K; I papeikimas, priekaištavimas: Nepapeikiamas, neturįs papeikos SD10. Pagyra naudingesnė už papeiką rš. Papeika, žinoma, niekam nėra maloni Blv. Vienas buvo negražus, antras nedoras, trečias neturtingas ir taip toliau – kiekviename kokią nors papeiką rado rš. Iš kurio tuščio gyriaus papeiką turi rašte SPI47. Puikiemus papeiką davė SE210. Be papeikos prakilni tarp mūsų rankų tavo darbai brš. Nes animp tiesa amžina rodžiase, nei jimp papeika atsirandase SGII48.
Dictionary of the Lithuanian Language.